Vilnius
EN

STRESO ĮTAKA STUDENTŲ MOKYMOSI PASIEKIMAMS

Studentavimo metai daugeliui mūsų yra bene įsimintiniausias gyvenimo tarpsnis, tačiau dažnai  jis tampa ir iššūkiu. Kaita, kurią patiria jaunas žmogus, palikdamas mokyklą ir pradėdamas studijas sukelia stresą, tačiau taip pat gali atsirasti ir kitų stresorių [stresoriai – stresą sukeliantys aplinkos veiksniai – aut. past.], tokių kaip darbas, kintanti aplinka ar pastangos tapti naujos bendruomenės dalimi.

Siekiant suvokti temos svarbą yra aktualu paminėti, jog šiemet Lietuvoje studijuoti pradėjo 104 tūkst. studentų. Iš jų, pagal EUROSTUDENT [EUROSTUDENT – tarptautinis projektas, apjungiantis bendras tyrėjų, apklausų atlikėjų, nacionalinių ministerijų atstovų, studentų asociacijų bei kitų suinteresuotų šalių pastangas ištirti socialines bei ekonomines studentų gyvenimo sąlygas aukštojo mokslo sistemose Europoje – aut. past.] duomenis, daugiau nei 80 proc. (apie 83,2 tūkst.) yra dirbantys, o apie 50 proc. – dirbantys tam, kad galėtų mokėti už mokslą aukštojoje mokykloje. Be minėtojo aspekto studentai kasdien gyvena apsupti ir kitų nerimo šaltinių: nuolatinių atsiskaitymų, ruošimosi egzaminų sesijoms, savarankiško mokymosi, asmeninio bei artimųjų sukeliamo spaudimo pasiekti puikius studijų rezultatus, baimės prarasti gaunamą stipendiją.

Taigi, mąstant apie stresą labai svarbu apibrėžti ir jo sąvoką, kuri, regis, kartais nugula tarp pilkų linijų. Stresas – asmens ir aplinkos sąveika, kai asmuo aplinkos veiksnius suvokia kaip grėsmingus jo asmeninei gerovei ir dėl to praranda fiziologinę ir / ar psichologinę pusiausvyrą. ([1])

Nerimo paveiktas asmuo gali tapti ne tik grėsme sau, bet ir jį supančiai aplinkai – toks žmogus gali lengvai tapti inicijuoti konfliktus, užsisklęsti savyje, atsiriboti nuo išorinių veiksnių, gyvenimo. Žmogus, patiriantis intensyvias nerimą sukeliančias emocijas, gali tapti potrauminių pojūčių įkaitu: sapnuoti košmarus, jausti nuovargį, tapti agresyviu. Žinoma, svarbu prisiminti, kad stresas gali daryti ne tik neigiamą, bet ir teigiamą įtaką. Lengvas jaudulys stimuliuoja asmens mąstyseną – leidžia aktyviai kurti idėjas, tampa postūmiu tobulėti ir siekti asmeninių tikslų, tačiau jaudulys arba nedidelis stresas neturi būti ilgą laiko tarpą aktyvus veiksnys. Nuolatinis ir ilgalaikis stresas tampa kenksmingu tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Visgi, reikia suprasti, kad jaudulys yra mūsų kasdienybės dedamoji, kadangi nedidelį stresą gali sukelti daugybė veiksnių – triukšmas, baimė, kivirčas, nuolatinis skubėjimas ar net orų kaita, tačiau visada galima mokytis valdyti nerimą ar bandyti pašalinti jį sukeliančius veiksnius. Pirmasis pagalbos sau žingsnis – pripažinimas, kad nerimas daro nederamo pobūdžio įtaką. Atpažinti neigiamą stresą galima išskiriant požymius, būdingus nerimo paveiktam žmogui. Fiziniai streso požymiai yra padažnėjęs širdies ritmas, kvėpavimas, kojų bei rankų šalimas, pasikartojantis galvos skausmas, nuovargis ir kt., emociniai požymiai – nuotaikų kaita, slogumo, baimės jausmas, nuolatinė įtampa, atminties suprastėjimas, kaltės ir / ar gėdos jausmas, išsiblaškymas. Stresas taip pat gali paveikti ir žmogaus elgesį – sukelti miego bei apetito sutrikimus, žalingų medžiagų (alkoholio, nikotino) vartojimą, greitą kalbėseną, pykčio priepuolius, tapti įvairių susirgimų, tokių kaip hipertoninė liga, migrena, skrandžio opaligė, imuninių bei alerginių reakcijų, psichikos sutrikimų priežastimi. Tikriausiai, bene kiekvienas sutiktų, kad nuolatinis nerimas paveikia ne tik studento sveikatą, bet ir jo studijų kokybę. Neatslūgstantis nuovargis, suprastėjęs dėmesio sutelkimas, baimės veikia studento darbo kokybę ir rezultatus. 2017–2018 m. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą Socialinė dimensija, kuris parodė, kad net 75 proc. Lietuvos studentų per paskutiniuosius metus patyrė intensyvų stresą.

Kaip ugdyti atsparumą stresui ir pasirūpinti savo (bei kitų) emocine gerove buvo kalbama ir š. m. lapkričio 25 d. vykusiame Vilniaus universiteto Karjeros dienų renginyje Per aspera ad astra [liet. Per sunkumus į žvaigždes – aut. past.], kuriame ekspertai kartu su studentais diskutavo apie jaunų žmonių emocinę gerovę bei jos svarbą.

Paklaustas apie renginio idėją ir tikslą, vienas Karjeros dienų renginių vadovų Edgaras Kodis teigė: „Kartu su projekto komanda žinojome, jog norime šiemet padaryti kažką daugiau nei tiesiog Karjeros dienas, kurios vyktų tik savaitę. Pradėjo kilti įvairios idėjos, mąstėme, kokius renginius galėtume įgyvendinti per šiuos metus ir iš to gimė noras sukurti tokį renginį, kurio metu mes galėtume atviriau kalbėti apie studentų emocinę gerovę, kaip ją reikia prižiūrėti, kokie yra pirmieji streso požymiai ir kaip juos atpažinti. Kadangi renginys yra viena projekto dalių, tai atvėrė mums duris kalbėti ir apie pirmuosius savo darbus pradėsiančių studentų emocinę gerovę, kadangi dalis jų įsidarbina didelėse įmonėse, kuriose patiria tikrai nemažai streso ir iššūkių.“ Renginys susidarė iš trijų dalių: diskusijų, gyvosios bibliotekos ir muzikos terapijos. Pasak E. Kodžio, diskusija su psichologais, kurie dirba su studentais, leido dalyviams plačiau pažvelgti į emocinės gerovės problemų plačiąją pusę bei susipažinti, kas iš tiesų vyksta mūsų visuomenėje už uždarų durų. Gyvojoje bibliotekoje studentai dalijosi patirtais asmeniniais išgyvenimais bei saviugdos patarimais. Kaip teigia renginio organizatoriai: „Per aspera ad astra suteikė studentams galimybę sužinoti ir prisiminti, kodėl svarbu nepamiršti rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata. Tokio pobūdžio renginį Vilniaus universiteto Karjeros dienų komanda organizavo pirmą kartą, tačiau, tikime ir tikimės, ne paskutinį.“ (Šypsosi)

[1] Jasonas, L., Dumpis, M., Čenienė, R. Streso įtaka studentų mokymosi pasiekimams. Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultetas.

 

Teksto autorius: Ieva Daugialaitė,

Redaktorius: „Visažinio“ žurnalo komanda.