Vilnius
EN

Karjera prasideda nuo netikėto pokalbio: dvi VU KD sėkmės istorijos

Paklausti, o koks gi paprasčiausias būdas susirasti darbą, turbūt išvardytume tokią eigą: surasti skelbimą, išsiųsti CV, sulaukti skambučio, nueiti į pokalbį, sulaukti kvietimo… Vis dėlto kartais darbdaviui užtenka pastebėti tik tavo aktyvų dalyvavimą diskusijoje, ir jis pats pasiūlys tau išbandyti jėgas įmonėje; pirmasis karjeros laiptelis taip pat gali slypėti tiesiog už malonaus pokalbio. Kviečiame paskaityti dvi sėkmės istorijas, prasidėjusias VU Karjeros dienų metu.

Miglė Belevičiūtė, Vilniaus universiteto antro kurso Ekonomikos programos studentė

„Pirmąsias savo VU Karjeros dienas pamačiau dar studijuojama Fizikos fakultete – iš ten į Ekonomikos programą perstojau po dvejų metų. Pirmas įspūdis apie renginį buvo labai juokingas – kad vyksta Kontaktų mugė, sužinojau iš savo kurso draugų, kuriuos sutikau džiūgaujančius dėl įvairiausių tušinukų ir bloknotų, gautų iš įmonių atstovų. Vis dėlto kitais metais susidomėjau VU Karjeros dienomis rimčiau. Trūko veiklos, tad nusprendžiau šiame renginyje pasavanoriauti. Pabandžiau, patiko. Šiemet savanoriauju jau trečius metus – tai jau tapo tradicija.

VU Karjeros dienos – bendras, visos organizatorių komandos renginys, tačiau bent jau pirmuosius dvejus savanorystės metus aš išsikėliau ir po tikslą sau. Jis padėjo eiti pirmyn, kai buvo sunku, neturėjau laiko ir spaudė įvairūs darbai.

Pirmaisiais metais man, apsisprendusiai keisti studijas, buvo labai svarbu atrasti naujos veiklos. Dairiausi bet ko: praktikos, darbo, neapmokamo darbo. Pavyko – pirmąjį savo darbdavį sutikau Kontaktų mugės metu; juo, man visai netikėtai, tapo Vilniaus universiteto biblioteka. Apie šį darbą sužinojau atlikdama savo, kaip savanorės, užduotį – stebėdama situaciją, rūpindamasi renginyje dalyvaujančiomis įmonėmis. Priėjau prie Vilniaus universiteto stendo ir ėmiau kalbėti su viena iš atstovių. Man labai rūpėjo – ko biblioteka gali ieškoti universitete? Atstovė papasakojo: biblioteka ieško darbuotojų, kurie galėtų budėti informacijos punkte, tokį darbą labai paprasta derinti su studijomis… Po malonaus pokalbio užpildžiau anketą ir visai greit sulaukiau susitikimo su bibliotekos atstovais, po kurio buvau priimta. Čia dirbau beveik metus ir įgavau daugybę patirties. Bendravau su įvairiausiais žmonėmis – nuo studentų iki emeritų, o kartą į biblioteką atėjusiam moksleiviui netgi pasakojau, kaip įstoti į Vilniaus universitetą.

Kitais metais VU Karjeros dienose savanoriavau jau turėdama tikslą – norėjau gauti praktikos vietą įmonėje KPMG, su kurios atstovais ryšį užmezgusi buvau prieš metus. Norėdama dar kartą susitikti, paprašiau leisti prižiūrėti jų stendą ir dar užsirašiau į įmonės greitąjį darbo pokalbį. Buvo labai malonu, kai KPMG atstovai, atvykę į Kontaktų mugę, mane atpažino – juk įmonė tokia didelė, dalyvauja įvairiuose renginiuose, susitinka su begale naujų veidų! Supratau, kad, matyt, pernai kažką dariau gerai. Tai patvirtino ir skambutis po VU Karjeros dienų – buvau pakviesta atlikti praktiką. KPMG kolektyvo dalimi buvau šešis mėnesius. Vėliau teko išeiti – supratau, kad, norėdama tapti gera specialiste, vis dėlto turiu koncentruotis į studijas. Praktika KPMG išmokė kruopštumo, tikslumo; čia augau kaip darbuotoja, koncentruota į savo karjerą, suvokianti, kaip veikia „Big 4“ įmonė.

Universitetas – labai svarbi grandis tarp studento ir darbdavio. Būtent šiame Universitete esančiame Karjeros centre išmokau parašyti pirmąjį CV, o išgirstais patarimais naudojuosi toliau jį tobulindama; VU Karjeros dienose susitikau su daugybe įmonių vienoje vietoje, užuot važinėjusi po miestą ir vėliau lėkusi į paskaitas. Bet svarbu tai, kad studentas suprastų – į paštą siunčiami pasiūlymai ar Kontaktų mugės gali padėti, tačiau niekada už jį patį nesuras nei praktikos, nei darbo. Tai – mūsų pačių atsakomybė; turime tik mokėti pasinaudoti galimybėmis.“

Linas Šneideris, audito bendrovės „EY“ vyresnysis darbo grupės vadovas

„Man aktualios buvo tik vienos, 2008 metų, VU Karjeros dienos – per jas gavau darbą, tad nebereikėjo daugiau eiti. Tą vieną kartą užsukau dar studijuodamas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto antrame kurse. Nuėjau į įmonės „EY“ rengtą seminarą, kuriame vadovai bei partneriai pristatinėjo tam tikras temas, klausė studentų nuomonės. Tuo metu aš domėjausi akcijų rinka, ypač statybų įmonių akcijomis: mat vyko diskusijos apie naujosios atominės elektrinės statybą. „EY“ diskusijoje pasakiau savo nuomonę. Po renginio prie manęs priėjo vienas iš įmonės partnerių, pakvietė ateiti pasikalbėti. Taip visai netikėtai, net neieškodamas, radau darbą ir pradėjau karjerą nuo konsultanto pozicijos. Maniau – geras laikas, artėja vasara, pats metas susirasti darbą. Nuo to laiko čia esu daugiau nei 10 metų.

Telekomunikacijų fizikos ir elektronikos inžinerijos studijas baigiau dirbdamas visu etatu. Tai man padėjo išmokti valdyti laiką, esant būtinybei – susikoncentruoti ir pasiekti norimų rezultatų, o svarbiausia – išmokti gerai rašyti. Ketvirtame kurse bakalauro darbą parašiau labai greitai – dirbdamas įmonėje jau iki tol buvau parašęs tris ar keturias rimtesnes ataskaitas. Tyrimą baigiamajam darbui atlikau taip pat dirbdamas – tuo metu Lenkijoje su „EY“ rengiau projektą vienai įmonei, tad toje pačioje laboratorijoje susirinkau savo studijų tyrimui reikalingus duomenis, o vėliau viską teko tik aprašyti. Gavau aukščiausią įvertinimą ir įsitikinau, kad, turint praktinių žinių, bakalaurinį darbą parengti yra vienas juokas.

Užtat studijose įgytas žinias darbe taip pat panaudoju kiekvieną dieną. Fizika yra fundamentika. Kai supranti, kaip vyksta fundamentiniai dalykai, gali atitinkamai geriau suprasti tam tikras veiklos sritis, sudėtingus dalykus. Juk geras vadovas turi žinoti, ką veikia jo žemiausios grandies darbuotojai, o fizikos disciplina ir suteikia tą galimybę – suvokti visus technologinius procesus.

Manau, kad mes, darbdaviai,  visada turime partneriauti su universitetu ir stebėti, kiek mes galime jam padėti vystyti darbuotojus tokius, kad jie atitiktų mūsų verslo poreikius. Yra daugybė skirtingų žmonių, skirtingų organizacijų – labai svarbu, kad jie derėtų. Universitetas, suprasdamas mūsų poreikius, studentų, kuriuos ugdo, poreikius, ir gali pritaikyti tam tikrus darbuotojus tam tikroms įmonėms. Konkrečiai „EY“ darbuotojų ieško nuolatos – gabių žmonių organizacijai reikia. Po VU Karjeros dienų kasmet jaučiame pokytį – gauname daug naujų CV, įmonėje pasirodo naujų veidų.“