Vilnius
EN

Neapsiriboti universitetu skatina Monika, sėkmingai karjerą pradėjusi VU KD

Šį kartą savo sėkmės istorija dalinasi VU SA GMC Pirmininkė, ketvirto kurso genetikos studentė Monika Pošiūnaitė.

 

„Atėjusi į pirmą kursą universitete buvau gana tvirtai nusprendusi, kad noriu visą savo dėmesį skirti mokslams, apsiprasti su nauja universiteto aplinka bei per daug nesiblaškyti įsitraukiant į papildomas veiklas. Tačiau metams einant į pabaigą supratau, kad toks ramus gyvenimas užsiimant vien mokslais yra tikrai ne man ir kad iš universiteto kiekvienas studentas turi bandyti pasiimti kuo daugiau, kiek tik įmanoma.“

Atverk sau daugiau galimybių, prisidėdamas prie įvairių organizacijų

„Taip įsitraukiau į Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Gyvybės mokslų centre veiklą. Tuo pačiu pradėjau savanoriauti ir universiteto studentų organizuojamuose renginiuose – tiek padalinio (Konferencijos “The COINS”), tiek ir centriniu (Vilniaus universiteto Karjeros dienos) mastu. Nusprendusi, kad noriu išbandyti save kuo daugiau veiklų, atstovybėje prisijungiau prie kelių sričių – koncentravausi tiek į komunikaciją, tiek į socialinius ar akademinius dalykus. Vienos iš šių sričių koordinatorius rūpinosi ne tik VU SA GMC, bet ir tų metų VU Karjeros dienų komunikacija. Jo paskatinta toliau tobulėti, po metų prie VU Karjeros dienų savanorių komandos nusprendžiau prisijungti ir pati. Nutariau jėgas išbandyti rinkodaros bei komunikacijos srityse.

Įsiliejus į VU Karjeros dienų savanorio gyvenimą, įmonių mugės metu stengiausi užmegzti kuo daugiau kontaktų, domėtis kiekviena iš įmonių. Domėjausi tiek iš savanorės pusės, tiek iš paprastos studentės, siekdama suvokti, ką kiekviena įmonė gali suteikti studentui, ko jis gali išmokti į ją atėjęs.“

Darbo rinka nuolat kinta – darbdaviai skatina „pamiršti studijų apribojimus“

„Prisipažinsiu, kadangi pati studijuoju genetiką, iš pradžių buvo šiek tiek nedrąsu eiti domėtis su finansais, informacinėmis technologijomis ar panašiomis sritimis dirbančiomis įmonėms, nes juk atrodė, kad jos neieškos mokslininkų, menininkų, filosofų ar kitų tolimesnių sričių specialistų. Nepraėjus daug laiko pamačiau, kad klydau. Daugelis įmonių skatina studentus pamiršti studijų apribojimus bei domėtis juos dominančiomis sritimis ar naujomis darbo pozicijomis. Juk šiais laikais svarbiausia yra noras tobulėti bei išmokti kažką naujo. Studijų išsilavinimas suteikia platų akiratį žvelgiant į pasaulį, o darbas kitoje srityje tik papildo įgytas žinias. Supratau, kad viskas yra įmanoma, tad iš įmonių mugės išėjau nuraminusi vidines baimes, nors ir be konkrečių įmonių kontaktų.

Kadangi savanoriavimas saulėtekyje vykusiose VU Karjeros dienose tikrai buvo prie širdies, nusprendžiau, jog toliau veiklą tęsti noriu ir centrinių padalinių VU Karjeros dienose. Ryte į įmonių mugę nuvykau su tokiu pačiu nusiteikimu kaip ir saulėtekyje – pasikalbėti su įmonėmis, sužinoti teorines galimybes, tačiau nieko konkretaus toliau neplanuoti. Tačiau puikai žinom, kad niekada viskas nevyksta taip, kaip tikimės. Su kolega savanoriu ėjome per prižiūrimas įmones ir klausėme ar viskas gerai, ar nieko netrūksta – vykdėme savanorio pareigas.“

Viskas prasidėjo nuo paprasto pokalbio

„Taip priėjome kolegos prižiūrimą įmonę “Tesonet”, kurios žmogiškųjų išteklių atstovė į klausimą “Tai kaip Jums sekasi, galbūt kažko trūksta?” atsakė paprastai, bet man gana netikėtai:
“Viskas gerai, tik trūksta vokiškai bei prancūziškai kalbančių žmonių, mes taip dabar jų ieškome”. Man visuomet patiko kalbos, nors ir atrodytų dabar studijuoju su tuo visai nesusijusį dalyką, bet mokykloje iki pat mokyklos baigimo mokiausi vokiečių kalbos. Kadangi mokykla buvo tarptautinio egzamino DSD (Deutsches Sprachdiplom Stufe I and II) laikymo centras, nusprendžiau, kad kodėl gi savęs neišbandyti, ir su grupele taip pat užsidegusių žmonių nusprendžiau, kad prie valstybinių egzaminų noriu laikyti ir C1 lygio tarptautinį vokiečių kalbos egzaminą. Bandymas buvo sėkmingas, tad štai jau turiu diplomą, kurį vis turėjau viltį, kad kažkur panaudosiu.

Nors ir daug nesitikėjau, bet supratau, kad tas šansas gali būti jau dabar ir pusiau juokais įmonės žmogiškųjų išteklių atstovei atsakiau, kad štai vieną radot, moku vokiškai. Iš karto sekė kitas klausimas, gal mane domintų darbas vokiškai informacinių technologijų srityje. Nors su ta sritimi neturiu nieko bendro, perklausus ar mano studijų programa nėra kliūtis, atsakiau jog taip, tikrai domintų. Darbo pokalbį suderinome per ateinančias dvi dienas ir po kelių atrankos etapų gaunu skambutį, kad sveikiname su “German Customer Success Manager” pozicija.“

Noras tobulėti – svarbiausias dalykas karjeros pradžiai

„Šioje pozicijoje dirbu jau aštuonis mėnesius. Kadangi teko pradėti darbą dar neišbandytoje srityje, tolimoje nuo studijų krypties, įgavau daug naujų kompetencijų – tiek darbinių, tiek ir asmeninių. Supratau, kad svarbiausia yra tik noras išmokti, o toliau jau daug kas tampa įmanoma. Smagu, kad taip pat atradau ir bendraminčių, darbą toje pačioje įmonėje radusių taip pat būtent VU Karjeros dienų metu.

Tad ir visiems studentams palinkėčiau nebijoti išlipti iš savo komforto zonos, neapsiriboti vien savo studijų programos sudaromais rėmais, domėtis bei rodyti iniciatyvą. Laikais, kai perspektyviausi dalykai yra tarpdisciplininiai, žmogus, norintis išmokti kažką naujo bei praplėsti sugebėjimus naujose srityse, mano nuomone pasieks daugiausiai. Manau, kad Vilniaus universiteto Karjeros dienos yra puiki aplinka atrasti tokį šansą tobulėti kiekvienam iš studentų, tad manyčiau, jog yra tikrai verta atvykti ir ieškoti savo kelio.“